Šiame darbe teigiama, kad skausmas gali būti apibūdintas kaip antrinė savybė, kadangi jis, kaip ir spalva, turi apibrėžtą ekstensiją. Straipsnyje siekiama nustatyti tiesioginę skausmo ir spalvos analogiją tyrinėjant skausmo intensyvumą ir vietą. Remiantis klasikiniu ūmaus apendicito priepuolį patyrusių pacientų nusakytu skausmo stiprumo ir vietos santykiu, išskiriami trys skausmo laipsniai: nežymus, vidutinis ir stiprus. Tikslas pasiekiamas tik ištyrus kūno apimties determinacijas (pirminė savybė) tiek, kiek šie skausmo laipsniai apima tris konkrečius matavimus. Įvertinus šiuos tris konkrečius matavimus pagal perforacijos procesą (audinio sužalojimą), straipsnyje skausmas pripažįstamas transcendentiniu momentu.