SĄVOKOS CHŌRA PERMĄSTYMAS DERRIDA FILOSOFIJOJE: TIKĖJIMO BE ONTOTEOLOGIJOS DOMINAVIMO GALIMYBĖ
Pažinimo filosofija
Ieva Rudžianskaitė
Publikuota 2014-06-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2014.0.2917
PDF

Kaip cituoti

Rudžianskaitė I. (2014). SĄVOKOS CHŌRA PERMĄSTYMAS DERRIDA FILOSOFIJOJE: TIKĖJIMO BE ONTOTEOLOGIJOS DOMINAVIMO GALIMYBĖ. Problemos, 85, 118-129. https://doi.org/10.15388/Problemos.2014.0.2917

Santrauka

Straipsnyje aptariama Jacques’o Derrida interpretuojama platoniškoji chōros sąvoka. Permąstydamas šį terminą, Derrida kvestionuoja ontoteologinį Dievybės įvaizdį ir jo įtaką religinei sferai, kuri neatsiejama nuo žinojimo. Pirmiausia apžvelgiama chōros sąvoka, kurią galėtume pavadinti logocentrinės tradicijos „svetimkūniu“. Taip pat analizuojami negatyviosios kalbos raiškos būdai: hiperousiologinis ir chorinis, parodant, jog Platono „Timajuje“ išryškėja dviejų apofatinio diskurso formų galimybė. Atskleidžiama, jog hiperousiologinė diskurso struktūra perteikia ontoteologinį hierarchinį tvarkos modelį, o chorinė forma turėtų būti siejama su modelių daugialypiškumo bei diskursų išsicentravimo galimybe. Galiausiai išryškinamas tikėjimo vaidmens nevienareikšmiškumas šiose negatyviose formose. Priešingai nei hiperousiologinis kalbėjimo būdas, kuriame Dievybė apibūdinama kaip „Būtis anapus būties“, chorinis neatveria jokio pažintinio tikėjimo turinio, kita vertus, pats tikėjimas nepaneigiamas, net jeigu jis glaudžiai susijęs su ateizmu kaip abejone. Tokiu būdu tikėjimo ir ateizmo sąveika atsiskleidžia kaip nežinojimo momentas, kuris neatsiejamas nuo sąvokos chōra.
Pagrindiniai žodžiai: chōra, apofatinis diskursas, ontoteologija, tikėjimas, nežinojimas.

Rethinking the Notion of Chōra in Derrida’s Philosophy: the Possibility of Faith without Domination of Ontotheology
Ieva Rudžianskaitė

Abstract
The article deals with Derrida’s interpretation of the platonic notion of chōra. Considering this term, Derrida questions the ontotheological image of Deity and its influence on the religious sphere which is inseparable from knowledge. First of all, the notion of chōra, which could be described as a ‘foreign body’ in the logocentric tradition, is overviewed. Further, negative expressions of the language – hyperousiological and choral are analyzed, showing that in Plato’s Timaeus the possibility of two forms of apophatic discourse has appeared. The analysis reveals that the structure of hyperousiological discourse expresses the ontotheological hierarchical order whereas the choral form is in relation to the possibility of multiplicities of modes and de-centration of discourses. The results of this investigation show that the role of faith in these negative forms is perceived very differently. The Deity is described as a ‘Being beyond being’ in the hyperousiological form, whereas choral discourse has no cognitive content of faith. On the other hand, faith as such is undeniable, even if it is closely connected to atheism as doubt. In this way, the interplay between faith and atheism appears as a moment of unknowing, which is inseparable from the concept of chōra.
Keywords: chōra, apophatic discourse, ontotheology, faith, unknowing.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.