Šiandien tyrinėtojams vis dar sunkiai sekasi nuosekliai paaiškinti Aurelio Kolnai šleikštulį (pristatomą jo esė Apie šleikštulį) kaip struktūriškai vienalytį, unikalų. Nepaisant to, kad Kolnai ne kartą pabrėžė ambivalentiškumą kaip pagrindinį iššūkį apibrėžiant fenomeno esmę, išsamus šios savybės tyrimas vis dar nepasirodęs. Straipsnyje pirmiausia atkreipiamas dėmesys į grindžiamųjų šleikštulio elementų svarbą struktūriniam nuoseklumui, vienalytiškumui ir genezei. Išryškinami ir nuskaidrinami ryšiai tarp Kolnai ambivalentiškumo sampratos, dvigubos intencijos, gyvenimo bei mirties. Analizuojamos labiausiai klaidinančios jo teorijos interpretacijos ir taip visapusiškai pristatoma unikali, bet darni šleikštulio struktūra.