Tarp ekocentrizmo ir antropocentrizmo: beieškant gandiškosios aplinkos filosofijos vietos
Straipsniai
Koshy Tharakan
Goa University, India
https://orcid.org/0000-0002-9981-5984
Indian Indian
Indian
https://orcid.org/0000-0002-9166-8211
Publikuota 2025-09-08
https://doi.org/10.15388/Problemos.2025.107.5
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

gilioji ekologija
Gandhi etika
Advaita
Aš ir Kitas
environmentalizmas

Kaip cituoti

Tharakan, K. and Indian, I. (2025) “Tarp ekocentrizmo ir antropocentrizmo: beieškant gandiškosios aplinkos filosofijos vietos”, Problemos, 107, pp. 67–75. doi:10.15388/Problemos.2025.107.5.

Santrauka

Nors Gandhi įprastai vaizduojamas kaip ekocentrizmo šalininkų, o ypač giliosios ekologijos atstovų, tokių kaip Arne Naessas, įkvėpėjas, Ramachandra Guha teigia, kad Gandhi labiau orientavosi į antropocentrizmą. Vietoj bandymo išsiaiškinti, ar Gandhi buvo gilusis ekologas, šiuo straipsniu siekiama apibrėžti jo filosofinės antropologijos pasekmes antropocenui. Remdamiesi Gandhi Kito – įskaitant nežmogiškąją prigimtį – samprata, Gandhi environmentalizmą siūlome traktuoti tarp ekocentrizmo ir antropocentrizmo kaip silpnąją antropocentrizmo formą, kurią galima interpretuoti kaip „rūpestį“, kurioje yra potencialo rūpesčio etikai. Pasitelkiami Gandhi idealai SwadeshiSwaraj ir Sarvodaya, kurių kontekste aptariama Gandhi aplinkos filosofijos reikšmė ir jos sąsajos su šiuolaikiniais ekologiškai ir socialiai tvarių visuomenių idealais.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.