Straipsnyje pristatomas giliojo panašumo nominalizmas (GPN), kuris pateikiamas kaip naujas požiūris panašumo nominalizmo kontekste ir lyginamas su kitomis nominalizmo formomis, tokiomis kaip Rodriguezo-Pereyros panašumo nominalizmas (PN). GPN nukrypsta nuo PN dviem svarbiais aspektais. Pirmasis esminis skirtumas susijęs su formaliosiomis panašumo santykio savybėmis. PN interpretuoja panašumą kaip dvivietį santykį, kurio esama konkrečių esybių porose. Tačiau GPN panašumą interpretuoja kaip daugybinį santykį, kuomet viena esybė siejama su gausybe kitų esybių vietoje dviviečio santykio konkrečių esybių porose. Antrasis esminis skirtumas susijęs su tuo, kaip panašumo santykis yra suvokiamas. PN apibūdina panašumą kaip vidinį santykį, kuris yra pagrįstas tik panašių esybių egzistavimu. Tuo tarpu GPN panašumą laiko neredukuojamu santykiu, egzistuojančiu tarp esybių, o ne jų vidiniu ryšiu. Straipsnyje teigiama, kad GPN pateikia nominalistinį požiūrį, kuris yra pranašesnis lyginant ne tik su PN, bet ir su kitomis nominalistinėmis alternatyvomis, aptariamomis šiame straipsnyje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.