Žmonių istoriją iš esmės suformavo žmonių veiksmai. Daugelis istorinių įvykių įvyko žmogaus dėka, nors gamta taip pat juose atliko savo vaidmenį. Tačiau žmonės dažnai į tokius įvykius žiūri kaip į svetimus, tarytum juos būtų suformavęs kažkoks kitas fenomenas ar veikėjas. Pavyzdžiui, žmogaus sukelta klimato kaita daugybės žmonių suvokime yra nesusijusi su žmonija, o tie, kas neneigia klimato kaitos, daugeliu atvejų nemato būdo kolektyviai paveikti šią kaitą. Šis atsietumas atspindi Marxo susvetimėjimo sąvoką. Straipsnyje teigiu, kad susvetimėjimas taikytinas ne tik darbui, tačiau ir visoms kitoms žmogaus sukeltoms pasekmėms, įskaitant ir istorinius įvykius – tai yra reiškinys, kurį vadinu istoriniu susvetimėjimu. Šis nutolimas nuo socioekonominių ir politinių procesų gali priversti žmones manyti, kad istorija yra už jų kontrolės ribų. Tokia perspektyva padeda paaiškinti prezentizmą bei pasyvumą krizių akivaizdoje. Todėl būtų galima teigti, kad augantis sąmoningas dalyvavimas kolektyviniame sprendimų priėmime galėtų sušvelninti šias pasekmes.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.