Žalos atitaisymas: atsakomybė, įsipareigojimai ir sisteminis rasizmas universitetuose

Santrauka

Šie du teiginiai įprastai laikomi teisingais: 1) sisteminis rasizmas pakenkė tautinių mažumų atstovams ir tokiu būdu neleido jiems pasiekti atitinkamo atstovavimo universitetuose; 2) universitetų bendruomenės turėtų imtis priemonių, kad etniškai diversifikuotų savo padalinius afirmatyviu veiksmu. Šiame straipsnyje keliu tokį klausimą: tardamas, kad ir 1), ir 2) yra teisingi, svarstau, kas gi turėtų prisiimti šių diversifikacijos pastangų naštą. Teigiu, kad vargu ar turėtų būti taip, jog šį įpareigojimą turėtų prisiimti vien tik būsimi darbuotojai. Be to, yra priežasčių manyti, kad bent jau dalis dabartinių fakultetų darbuotojų turėtų prisiimti įpareigojimą ir įgyvendinti tai, ką įvardyčiau „sąžiningu atsistatydinimu“ – tai yra, kad pasitrauktų iš einamų pareigų dėl moralinio įsipareigojimo atitaisyti sisteminio rasizmo žalą.