F. NIETZSCHE’S MOKSLO FILOSOFIJOS ALTERNATYVA
Kultūros, mokslo ir teisės filosofija
Evaldas Juozelis
Publikuota 2005-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2005..4091
PDF

Santrauka

Straipsnyje pateikiama F. Nietzsche’s požiūrio į modernaus (mokslinio) žinojimo būklę interpretacija. Pažinimą Nietzsche suvokia kaip meno „praformą“, besiremiančią tiesos iliuziniu pobūdžiu, tiesos–netiesos dialektikos regimybe, ir atsisako radikalios mokslo ir meno opozicijos. Tokia opozicija, pažinimas contra menas, sukelia nihilistines pasekmes. Mokslas, anot Nietzsche’s, turi būti ne teorinių koncepcijų sistema, o laikiškosios, niekada iki galo nepažinios tikrovės meninė, praktinė techne. Kaip loginis ir teorinis projektas, mokslas visada išliks implicite nihilistiškas. Tad jis negali būti objektyviai neutralus, todėl nuolat peržiūrėtinas savo galimybės pagrindu, tai yra iš meno ir gyvenimo pozicijų. 
Prasminiai žodžiai: perspektyvizmas, nihilizmas, meno ir mokslo filosofija, galios valia.

Ir tik ant šito tvirto granitinio nežinojimo pagrindo
iki šiol galėjo kilti mokslas, žinojimas, valia žinoti, kuri remiasi daug stipresne
valia, valia nežinoti, valia turėti neaiškių ir netikrų žinių.

Friedrich Nietzsche Anapus gėrio ir blogio

F. NIETZSCHE’S ALTERNATIVE TO THE PHILOSOPHY OF SCIENCE
Evaldas Juozelis

Summary 
According to Nietzsche, in the modern age science asks the question not of epistemological type, viz. “what is science?” or “how it functions?” but of moral background: “why science?” The answer can be both positive and destructive. Positive – science itself never has been and never can be a system, a univocal and stationary, “rational” process based on logical and lawful machinery, and it takes a close look to presume, that its authority is nothing but a moral prejudice. Science is truthful and objective – it bursts out only laughing. Science opens you the world, it makes your life meaningful – Nietzsche laughs himself into convulsions. He laughs away the dark cloud of superstructuring and superrationalizing agencies that make science a moral habit and profess a light, unobligatory, windy, optimistic belief that science is nothing but just another dream and human wish to be happy in its own creations. Destructive – because asking “why science?” we once more and again come to the question of values and no longer can be sure whether we find ourselves in the position we’ve come from and risk not just to be lost to all sense of duty and shame. At one’s own risk one asks himself whether he is ready to consider that his “rationality”, his “morality” has come too far and his life, its most valuable features may be untruth, disconnected, that untruth itself may be a condition of life.
Keywords: perspectivism, nihilism, philosophy of art and science, will to power.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai