Krikščionybės esmė (Ištrauka)
-
Ludwig Feuerbach
Publikuota 1972-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1972.10.5494
PDF

Reikšminiai žodžiai

Dievas
žmogus
esmė
jausmas
religija

Kaip cituoti

Feuerbach, L. (1972) “Krikščionybės esmė (Ištrauka)”, Problemos, 10, pp. 100–108. doi:10.15388/Problemos.1972.10.5494.

Santrauka

L. Feuerbacho veikalo „Krikščionybės esmė“ ištraukoje aptariami žmogaus esmės, pažinimo, santykio su pasauliu ir savimi pačiu, sąmonės ir savimonės, religijos pagrindų klausimai. Teigiama, kad žmogaus esmę, arba kas žmoguje atitinka jo giminę, jo tikrąjį žmogiškumą, sudaro protas, valia ir jausmai. Protas, meilė ir valios stiprybė yra tobulybės, žmogaus sugebėjimų viršūnė, jo absoliuti esmė ir jo egzistencijos tikslas. Žmogaus esmė, skirianti jį nuo gyvulio, yra ne tik religijos pagrindas, bet ir jos objektas. Religija yra kažko nebaigtinio supratimas. Suprasdamas kažką kaip nebaigtinį, žmogus suvokia savo esmės nebaigtinumą. Objektas, su kuriuo subjektas susisieja esminiais ir būtinais ryšiais, yra paties subjekto objektinė esmė. Per objektą žmogus pažįsta patį save: objekto supratimas yra žmogaus savimonė. Absoliuti žmogaus esmė, jo dievas yra jo paties esmė. Jei jausmas yra esminis religijos įrankis, tai dievo esmė reiškia jausmo esmę. Jausmas yra absoliutas, pats dieviškumas. Dievas yra grynas, neapribotas, laisvas jausmas. Jausmo požiūriu tik jausmo neigimas reiškia dievo neigimą.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.