Santrauka
Publikacijoje aptariamos aukštosios mokyklos pedagogikos metodinės problemos. Teigiama, kad svarbiausia paskaitos sėkmės sąlyga yra santykis su auditorija. Nagrinėjamas šio santykio sukūrimo procesas. Jis reikalauja paskaitos adresato pažinimo, auditorijos nuostatų, nuotaikų, reakcijos į lektoriaus kalbą, taip pat tam tikros dėstytojo intuicijos. Studentų auditorija skirstoma į silpnus (nesugebančius savarankiškai daryti išvadų ir vertinimų), vidutinius ir stipriuosius studentus. Teigiama, kad paskaitos turinys turi būti orientuotas į stipriausius, intelektualiai gabiausius studentus, gebančius savarankiškai mąstyti ir vertinti dėstomą dalyką. Nors ši studentų grupė kiekybiniu požiūriu yra mažiausia, tačiau būtent ji formuoja visos grupės psichologinį klimatą. Toks orientavimasis pakelia ir kitų studentų intelektinį lygį, taip pat reikalauja iš dėstytojo griežtai laikytis logikos reikalavimų, mokslinio pagrįstumo, nuoseklumo ir neprieštaringumo. Autorius dalijasi mokslinio komunizmo paskaitų dėstymo patirtimi ir pabrėžiamas reikalavimą dėstant šį dalyką atsižvelgti į studento specialybės išugdytą mąstymo būdą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
