Publikuojamas Maxo Schelerio veikalo „Formalizmas etikoje ir materialinė vertybių etika“ ištraukos vertimas. Jame nagrinėjama asmens ir asmenybės sąvokų reikšmės, aptariama atsakomybės problema. Asmuo suvokiamas kaip prasmės vienybės jungiamų intencionalių aktų subjektas. Psichinė būtis neturi nieko bendro su asmens būtimi. Tam, kad pasireikštų asmenybė, reikia būti ir tokiu žmogumi, kuriame tiesiogiai atsiskleistų jo kūno valdymas ir kuris pats tiesiogiai jaustųsi savo kūno šeimininku. Asmens idėją reikia skirti nuo dvasinės substancijos ir charakterio sąvokų. Dorovinės atsakomybės sąvoka remiasi tiesioginiu savaveiksmiškumo ir jo dorovinio vertingumo žinojimu. Tikrą asmenį, jo gyvenimo apraiškas ir veiksmus sugebame vertinti pagal jo paties imanentines vertinamąsias intencijas, o ne tik pagal visuotinai priimtas dorovės normas. Asmens giluminių versmių supratimas, kurio pasiekiame per meilę jam pačiam, padeda mums suvokti jo idealią individualią vertybių sistemą. Psichologijai asmuo yra visiškai transcendentiškas.
