Straipsnio tikslas – suformuluoti marksistinį vertybės sąvokos apibrėžimą. Apžvelgiami vertybės apibrėžimai tarybinėje filosofinėje ir sociologinėje literatūroje. Teigiama, kad vertybė yra daikto ar reiškinio atsiskleidimas, objektyvaus jo apibrėžtumo pasireiškimo būdas. Istorinio būtinumo, realizuojamo per tikslingą žmogaus veiklą, kategorijoje susijungia subjektyvūs ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos daiktas ar reiškinys priskiriamas vertybei. Vertybe gali būti laikomas tik tas reiškinys, kuris turi socialinę savybę, pasireiškiančią sugebėjimu atlikti visuomeninį vaidmenį, tenkinant kokią nors žmogaus reikmę (subjektyvus kriterijus), ir kuris yra istoriškai būtinas, pateisinamas (objektyvus kriterijus). Autorius siūlo vertybės kategorija apjungti visus gausius konkrečius kasdieninės socialinės tikrovės, žmogaus praktinės veiklos veiksnius, kuriais egzistuoja istorinis būtinumas ir kuriais reiškiasi visuomenės pažanga. Vertybės kategoriją su tokiu plačiu socialiniu turiniu autorius siūlo laikyti bendrosios marksistinės sociologijos (istorinio materializmo) kategorija.
