Straipsnis skirtas laisvalaikio tipologizavimo sociologiniuose tyrimuose problemai. Autorius pabrėžia augančią laisvalaikio reikšmę socialistinėje visuomenėje ir šio reiškinio struktūros bei savybių analizės aktualumą. Laisvalaikį galima tirti individo, grupės ir visos visuomenės lygmeniu. Skirtingų laisvalaikio stilių kategorijų parametrų kompleksai skiriasi pačiais parametrais ir vienodų parametrų kitimo skirtumais. Skiriant laisvalaikio stilius ar tipus pagal laisvalaikio struktūrą bei jos specifiką, galima atsižvelgti į šiuos parametrus: pačią laisvalaikio struktūrą (pagal veiklos rūšis); jos elementų pastovumą bei reguliarumą; veiklos turinį (veiklos kokybinę specifiką kiekvieno struktūros elemento apimtyje) ir veiklos intensyvumą. Straipsnio pabaigoje išskiriama laisvalaikio parametrų grupė, kuri labiau susijusi su individų elgsena bei būsena laisvalaikiu, su jų poreikių laisvalaikiu struktūra, vertybinėmis orientacijomis, nuostatomis bei elgsenos motyvavimu. Skiriamas veiklos bei elgsenos laisvalaikiu savanoriškumo, iniciatyvumo bei savarankiškumo laipsnis, jos tikslingumo ir naudingumo vertinimas, įsitraukimo į veiklą pobūdis.
