Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami 1917-1940 metais Lietuvos komunistinėje spaudoje publikuoti straipsniai apie religijos socialinę kilmę. Teigiama, kad XIX a. pab. – XX a. pradžios ateistai religijos kilmę aiškino idealistiškai, taip nukrypdami nuo marksistinės-lenininės filosofijos tyrimo metodologijos, todėl nepajėgė atskleisti socialinių religijos priežasčių. Kritikuojamas ribotas šviečiamasis požiūris į religijos kilmę, kai vienas sąmonės reiškinys (religija) aiškinamas kitais sąmonės reiškiniais (tamsumu ir nemokšiškumu) ir neieškoma objektyvių socialinių ekonominių jo egzistavimo priežasčių. Teiginį, kad religija atsirado dar pirmykštėje visuomenėje, dėl žmogaus bejėgiškumo prieš gamtą, keičia teiginys, kad būtent gamybiniai, socialiniai-ekonominiai žmonių santykiai sudarė objektyvų pagrindą žmonijai egzistuoti ir vystytis bei nulėmė visų kitų visuomeninių reiškinių, tarp jų ir religijos fenomeno, atsiradimą bei vystymąsi. Akcentuojamos materialinės pirmykščio žmogaus gyvenimo sąlygos, turėjusios lemiamos įtakos jo sąmonės formavimuisi ir tikėjimo jausmo atsiradimui. Autorius teigia, kad dėl mechanistinio požiūrio į materialistines priežastis religijos kilmės klausimas lieka atviras.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
