Paskutinysis XIX a. Vilniaus universiteto filosofijos profesorius

Santrauka

Straipsnyje, skirtame filosofo Angelo Daugirdo (1776–1835) 200-osioms gimimo metinėms, apžvelgiami šio filosofo gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Kitaip nei J. Sniadeckis, A. Daugirdas Apšvietos empirizmą siekė suderinti su škotų sveiko proto filosofija ir katalikiškosios filosofijos kai kuriais elementais. Jis tyrinėjo gnoseologijos, logikos, psichologijos, filosofijos istorijos ir moralės filosofijos problemas. Logikos mokslas apima A. Daugirdo pažinimo teoriją: logikos tikslas yra pateikti metodą, kuriuo remiantis galima atskleisti konkrečias tiesas visose žmogiškojo žinojimo srityse. Svarbiausias proto gebėjimas yra išorinių objektų pažinimas. Žmogaus pojūčiai yra prielaida sąvokoms apie išorines substancijas, kurių jie yra veikiami. Sekdamas J. Locke‘o pirminių ir antrinių kokybių samprata, A. Daugirdas išskyrė santykines ir absoliučias kokybes. Tiesiogiai žmogus gali pažinti tik savo paties vaizdinius ir jų santykius, bet ne išorines substancijas. Pažinimo tikrumas yra tiesioginis, apimantis subjekto vaizdinių ir jų santykių pažinimą, ir tarpiškas, kurį sudaro vaizdinius atitinkančių daiktų pažinimas.