Istorijos filosofija. Įvadas (ištraukos)

Santrauka

Veikalo „Istorijos filosofija“ ištraukose nagrinėjama, kas yra istorijos filosofija, jos objektas bei svarbiausi principai. Teigiama, kad istorijos filosofija yra istorijos apmąstymas. Protas valdo pasaulį, todėl pasaulio istorijos eiga yra protinga. Pasaulio istorija rutuliojasi dvasios sferoje, todėl istorijos filosofija turi išdėstyti: abstraktų dvasios esmės apibrėžimą; kokiomis priemonėm dvasia realizuoja savo idėją; formą, kurią įgauna visiškai realizuota dvasia būtyje – valstybę. Dvasios substancija, dvasios esmė yra laisvė. Dvasinio pasaulio tikslas (galutinis pasaulio tikslas) yra dvasios sąmonė apie savo laisvę ir kartu dvasios laisvės tikrovė apskritai. Jei laisvė kaip tokia yra pirmiausia vidinė sąvoka, tai priemonės, priešingai, yra kažkas išorinio, tai, kas reiškiasi, kas istorijoje betarpiškai vyksta ir yra matoma. Valstybė šiuo požiūriu yra tik tada gerai sutvarkyta ir pati savyje stipri, jei ji savo bendrą tikslą jungia su privačiais piliečių interesais, jei vienas tikslas suranda savo patenkinimą ir įgyvendinimą kitame. Didieji žmonės istorijoje yra tie, kurių asmeniniai privatūs tikslai turi substancinį pradą, išreiškiantį pasaulinės dvasios valią.