Straipsnyje, remiantis marksistine metodologija, nagrinėjama pirmykštės pasaulėžiūros problema. Aiškinama žmogaus vaizdinių prigimtis, jų funkcijos bei formavimosi priežastys bei pagrindas. Pirmykštę pažintinę veiklą reikia traktuoti kaip pirmykštei praktikai adekvatų procesą, kuriame tikrovė buvo rekonstruojama tiek ir tokiu požiūriu, kiek ir kaip pirmykštė visuomenė sugebėjo ją pertvarkyti. Į pirmykštį protinių vaizdinių gamybos procesą būtina pažvelgti gnoseologiniu aspektu – kaip į pirmąjį, todėl ir patį sunkiausią pažinimo žingsnį, t. y. kaip į pirmykščio kolektyvo, kaip pažinimo subjekto, kūrybingos pažintinės veiklos vaisių. Gnoseologiniu aspektu pirmykštė pasaulėžiūra analizuotina kaip mokslinio pažinimo priešistorės pažinimo problema. Pirmykščiai vaizdiniai traktuotini kaip reikšmingi specifiškai žmogiško protavimo atramos taškai.
