J. H. Abichtas - Vilniaus universiteto profesorius
-
S. Tunaitis
Publikuota 1971-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1971.8.5833
PDF

Reikšminiai žodžiai

Johannas Abichtas
kantizmas
Lietuvos filosofija
spekuliatyvinė filosofija
praktinė filosofija

Kaip cituoti

Tunaitis, S. (1971) “J. H. Abichtas - Vilniaus universiteto profesorius”, Problemos, 8, pp. 53–57. doi:10.15388/Problemos.1971.8.5833.

Santrauka

Straipsnyje aptariami Vilniaus universiteto profesoriaus, vokiečių filosofo J. H. Abichto gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Pradėjęs nuo etikos, jis palaipsniui palietė beveik visas to meto filosofijai, ypač l. Kanto mokyklai, būdingas problemas. Jis skirsto savo filosofiją į dvi dalis – spekuliatyvinę ir praktinę – pagal dvejopą žinių pobūdį. Spekuliatyvinių žinių sfera yra tiriami objektai, o praktinių žinių – veiksmais sukuriami objektai. Tyrimo objektus teikia žmogaus sugebėjimai: vaizdiniai, jausmai, valia. Pagal tai spekuliatyvinė filosofija skirstoma į teorinę, jausmų ir valios filosofiją. J. H. Abichto praktinė filosofija apima tiesos meną (logiką), kalbos meną (nurodymus, kaip išreikšti žinias), atvaizdavimo meną (estetiką) ir gyvenimo meną (teisę, etiką, auklėjimą). Logika, kalbos menas, estetika yra paruošiamosios pakopos gyvenimo menui: etikai, teisei, auklėjimui. Etika ir teisės filosofija yra glaudžiai susijusios. Tarp etikos ir teisės J. H. Abichtas nustatė subordinacijos santykį, teisę pajungdamas etikai. Žmogaus prigimtis yra nekintama ir viena, todėl tarp teisės ir etikos negali būti prieštaravimo. Jos liečia tuos pačius dalykus, tik skirtingu požiūriu: teisė leidžia, o etika įsako.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.