V. Mykolaičio-Putino simbolistinio laikotarpio estetiniai principai

Santrauka

Straipsnyje siekiama glaustai aptarti V. Mykolaičio-Putino pirmojo kūrybos etapo (simbolistinio periodo) estetinius principus, jo sukurtą simbolistinio meno koncepciją, meno ir tikrovės santykio supratimą. V. Mykolaitis-Putinas stengėsi suderinti grynąjį simbolizmą su lietuviškojo meno realistinėmis bei romantinėmis tradicijomis. Meno ir tikrovės santykio problemą jis tuo metu sprendė iš subjektyviojo idealizmo pozicijų. Jo teorinių pasaulio suvokimo ištakų reikia ieškoti V. Solovjovo dualizme. Kaip ir V. Solovjovas, V. Mykolaitis-Putinas teigia, kad dvasiškumas ir kūniškumas sudaro du nepriklausomus vienas nuo kito pradus. Simbolio pagrindą sudaro objektyvus empirinis ir dvasinis turinys, kūrėjo asmenybės paimtas iš tikrovės, organizuotas ir atkurtas. Iš kūrėjo reikalaujama tik pakilti virš realybės. V. Mykolaitis-Putinas įveda į savo simbolistinę koncepciją realistinio simbolizmo sąvoką, kurios esmę sudaro noras perteikti išgyvenamąjį sąmonės turinį tikroviškais vaizdais.