Straipsnio tikslas – atskleisti pasirinkimo laisvės savitumą dorovėje. Kritikuojami autoriai, nepripažįstantys objektyvios pasirinkimo galimybės. Išvardijami svarbiausi veiksniai, ribojantys arba neigiantys moralinio pasirinkimo galimybę. Teigiama, kad pasirinkimo galimybė dar nėra pasirinkimo laisvė, tik pastarosios būtina sąlyga, bet ar ji taps tikrove, priklauso nuo subjekto. Moralė apibrėžiama kaip sąmoninga, savarankiška ir laisva asmenybės iniciatyva laikytis visuomeniškai nustatytų dorovės normų. Moralė yra labiausiai visuomeniška asmenybės išraiška. Žmogaus gebėjimas laisvai apsispręsti atsiranda asmenybei doroviškai tobulėjant ir yra jos dorovinės kultūros ženklas. Straipsnyje atskleidžiami trys momentai dorovinio pasirinkimo laisvės sąvokoje. Pirmasis – tai objektyvi pasirinkimo galimybė, kuri yra ne tik dorovinės, bet ir bet kokios socialinės veiklos bei atsakomybės prielaida. Antrasis – subjektyvi laisvė, kuriai esant galima kalbėti apie tikrą dorovinį elgesio motyvavimą ir reguliavimą. Trečiasis – veikla: kai subjektyvi laisvė taps veiksminga, ji taps tikrąja laisve.
