Atspindėjimo, kaip visuotinės materijos savybės, idėjos filosofinės ištakos
-
Irena Jakušovaitė
Publikuota 1980-04-04
https://doi.org/10.15388/Problemos.1980.25.6272
PDF

Reikšminiai žodžiai

Vladimiras Leninas
Karlas Marxas
atspindėjimas
materija
pažinimas

Kaip cituoti

Jakušovaitė, I. (1980) “Atspindėjimo, kaip visuotinės materijos savybės, idėjos filosofinės ištakos”, Problemos, 25, pp. 5–11. doi:10.15388/Problemos.1980.25.6272.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama V. Lenino iškelta atspindėjimo idėja ir apžvelgiamos materijos jautrumo idėjos sampratų raida R. Descarteso, B. Spinozos, D. Diderot bei kitų filosofų darbuose. V. Leninas teigė, kad visa materija turi pojūčiui giminingą savybę ir kad ši savybė yra sugebėjimas atspindėti. Atspindėjimo, kaip visuotinės materijos savybės, aiškinimą grįsti materijos jautrumo idėja pasidaro įmanoma tuomet, kai B. Spinozos substancijos kategorija pakeičiama filosofine materijos kategorija. V. Leninas, pritaikęs K. Marxo sukurtą dialektinę materialistinę atspindėjimo koncepciją, sukūrė hipotezę apie atspindėjimą, kaip visuotinę materijos savybę. Hipotezės reikšmė buvo ta, kad ji tapo metodologiniu orientyru, leidžiančiu visiškai ištyrinėti patį atspindžio reiškinį. V. Leninas atskleidė jos ontologinį pagrindą, kuris leido perėjimą nuo nejuntančios materijos prie juntančios paaiškinti kaip perėjimą nuo žemesnių atspindėjimo formų prie pojūčio ir žmogiškojo pažinimo, kaip labiau išsivysčiusių tos savybės pasireiškimo formų.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.