Straipsnis skirtas monografinio metodo sampratai ir tipams. Apibūdinami pagrindiniai monografinio metodo bruožai, principai, parodomas jo santykis su kitais tyrimo metodais, šio metodo taikymo galimybės. Apžvelgiamos šio metodo tradicijos Lietuvoje. Pagrindiniai monografinio metodo sociologijoje pranašumai – plati objekto analizė, jo struktūrinių dalių ryšio nustatymas, ypač tiesioginio stebėjimo naudojimas, reiškinio lokalizavimas leidžia išsamiau, nors ir siauresnėje teritorijoje, ištirti socialinius objektus. Kad monografiniai atskirų socialinių vienetų tyrimai būtų reprezentatyvūs, reikia tipologizuoti socialinius objektus. Monografinis metodas leidžia atlikti diagnostinius lyginamuosius tyrimus, taip pat pateikia medžiagos atskirų regionų socialinės raidos analizei. V. Stanevičiaus darbas (sociologinė monografija apie Matuizų Balandiškių kaimą) yra nuoroda į perspektyvinį lyginamąjį tyrimą, galintį užfiksuoti minėtos vietovės socialinius reiškinius, analizuojant juos šiuoaikinės tarybinės sociologijos metodų pagalba. Tai bene vienintelis empirinio pobūdžio darbas to laikotarpio Lietuvos sociologijoje.
