Apie F. Nyčės etikos neotomistinę kritiką Lietuvoje
-
Zenonas Burnys
Publikuota 1981-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1981.26.6295
PDF

Reikšminiai žodžiai

Friedrich Nietzsche
Antanas Maliauskis
neotomizmas
Lietuvos filosofija
etika

Kaip cituoti

Burnys Z. (1981). Apie F. Nyčės etikos neotomistinę kritiką Lietuvoje. Problemos, 26, 84-87. https://doi.org/10.15388/Problemos.1981.26.6295

Santrauka

Straipsnyje pristatomi F. Nietzschės etikos svarbiausi bruožai ir aptariama jos kritika tarpukario Lietuvos neotomistų (ypač A. Maliauskio) darbuose. Svarbiausia F. Nietzschės etikoje – gyvenimo prasmės paieškos ir žmogaus teismas. Krikščionybę jis vadina susitaikymu, didžiuoju žmonijos prakeikimu, jos mirtina liga ir didžiąja nelaime. Ateizmą F. Nietzschė suvokia kaip pagrindinę savo teorijos nuostatą ir teigia, kad jis esąs pats didžiausias bedievis. Nuoseklus ateistas turįs atsisakyti teleologijos principo, nes pačioje tikslo sąvokoje jau slypi Dievo šešėlis. Neotomistinės filosofijos atstovai neigiamai žiūrėjo į F. Nietzschės antžmogį. Daugiausia jie kritikavo amoralizmą, nesigilindami į jo teorinius pagrindus. A. Maliauskio „Etikoje“ teigiama, kad F. Nietzschė neteisus, pripažindamas žmonijos smukimą ir kartu teigdamas galimybę antžmogiui atsirasti. Filosofas kritikuojamas dėl materializmo ir laisvos valios nepripažinimo, dėl prieštaravimų, pvz., priėmęs teiginį, kad protas yra iliuzijų kūrėjas, F. Nietzschė turėjo atsisakyti pagarbos protui.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai