L. Karsavino etinių pažiūrų ontologiniai pagrindai

Santrauka

Straipsnis skirtas XX a. pradžios religinės pakraipos rusų idealistinės filosofijos atstovo L. Karsavino etinių pažiūrų ontologiniams pagrindams aptarti. Gėrio ir blogio problema jo etinėse pažiūrose užima centrinę vietą. Spręsdamas šią problemą, L. Karsavinas vadovavosi visuotinybės principu, kuris reiškia pasaulio (gamtos, visuomenės) vienumą su jo kūrėju – Dievu. Dievas, kaip visuotinybė, absoliuti būtis, iš nieko kuria pasaulį, empirinę būtį. Absoliuti visuotinybė, kuri yra tobula, suteikia pasauliui visas savybes, taigi ir moralines. Visuotinybė yra objektyvus gėrio pagrindas, gėrio ir dorumo kriterijus, absoliutus dorumo principas, visuotinė norma ir dorovinis idealas. Blogio egzistavimą pasaulyje sąlygoja žmogaus laisva valia, kuria jis apdovanotas Dievo. Tobulėjant tvariniui, išnyksta ribos tarp gėrio ir blogio, nes blogis yra tik gėrio momentas: visuotinybės idėja įveikia gėrio ir blogio prieštaringumą. L. Karsavinas tęsia visuotinybės filosofijos tradiciją, kuri jo filosofijoje reiškiasi kaip pirmtakų pastangų susintetinti krikščionybės mokymą su neoplatonizmo elementais tęsinys.