Publikuojamas O. Milašiaus tekstas, kuriame svarstoma apie Lietuvių tautos kilmę. Teigiama, kad lietuvių kilmės klausimas labai aktualus pasidarė tada, kai buvo nustatyta lietuvių ir sanskrito kalbų giminystė. Baltų, o ypač lietuvių, dialektus lyginamoji kalbotyra laiko neabejotinai archaiško tipo kalba. Lietuvių kalba yra pati seniausia ir archaiškiausia iš Europos arijų kalbų, kadangi Lietuva buvo nutolusi nuo didžiųjų Europos nacijų. Juo senesnė tauta, juo didesnis tarpinių kalbos etapų skaičius, skiriantis dabartinę kalbą muo pirmapradės kalbos. Autorius apželgia įvairius archeologinius duomenis ir istorinius tyrinėjimus, susijusius su lietuvių tautos kilme. Teigiama, kad liaudies tradicija yra gyvybingesnė nei fiziologiniai ypatumai ar net pati kalba, aptariamos lietuvių tautosakos ypatybės. Joje didelis vaidmuo skirtas laumėms, šiaurinėms pseudo-lotynų ir pseudo-graikų lamijų seserims. Šioms moterims-vampyrams mokslas priskiria egiptietišką kilmę. Kai kurios lietuviškos dainos priedainio vietoje turi onomatopėjas, panašių priedainių esama ir kitose Europos kalbose.
