Kultūros sakralizacijos samprata M. Eliadės religijos teorijoje

Santrauka

Straipsnio autorius apžvelgia kultūros sakralizacijos sampratą rumunų religijotyrininko M. Eliadės religijos teorijoje. Glaustai pateikiama M. Eliadės biografija, vėliau apibrėžiama jo tyrinėjamos problematikos specifika dvasinės kultūros kontekste. M. Eliadė nagrinėja žmogaus santykį su tikrove, bet jį domina ne šio santykio pažintinis turinys, o jo vertybinis aspektas. Anot M. Eliadės, svarbiausia, kad žmogus santykiaudamas su gamta ir socialine tikrove jaustų dvasinę harmoniją ir iracionaliai išgyventų gyvenimo prasmę ir jo pilnatvę. Dėl ekonominių ir socialinių prieštaravimų žmogus negali pajausti dvasinės harmonijos. Pažinimas nepajėgus orientuoti žmogų dvasinių vertybių prasme, jis veda prie beprasmiškumo, reliatyvizmo, dvasinio nepastovumo. M. Eliadė gyvybinių, žmogaus egzistenciją palaikančių šaltinių imasi ieškoti iracionalumo pasaulyje. Transcendencijos pajautimas, išgyvenimas yra fenomenali ir žmogaus egistencijai būtina dvasinė vertybė, turinti universalų pobūdį. Šiuolaikinius Vakarų industrinės visuomenės susvetimėjusius santykius M. Eliadė siūlo humanizuoti, t. y. įprasminti žmogaus egzistenciją religiniu pagrindu.