Straipsnyje pristatoma fenomenologinės žinojimo sociologijos vienas svarbiausių veikalų – P. Bergerio ir T. Luckmanno knyga „Tikrovės socialinis konstravimas: Žinojimo sociologijos traktatas“. Remdamiesi klasikinės žinojimo sociologijos tradicija ir pripažindami marksizmo pradininkų nuopelnus apibrėžiant pagrindines metodologines problemas, šie sociologai pasiūlė kardinalią šios disciplinos objekto reorientaciją. Žinojimo sociologija apibrėžiama kaip sociologijos kryptis, tirianti visuomenės ir mąstymo santykį. Svarbiausia jos metodologijos problema yra socialinės būties ir sąmonės, mąstymo ir socialinės struktūros santykis. Glaustai pristatoma žinojimo sociologijos raida, jos formavimuisi didžiausią įtaką padarė K. Marxo ir E. Durkheimo idėjos. K. Mannheimo ir M. Schelerio idėjos sąlygojo žinojimo sociologijos raidą iki XX a. 6 dešimtmečio. Aptariamame veikale išplėtota svarbi pažintinė idėja, kad tikrovė yra socialiai konstruojama. Autoriai pateikia savotišką makrofenomenologiją, aiškinančią individualios sąmonės ir socioistorinio konteksto sąsajas. Aptariamas socialinės psichologijos ir žinojimo sociologijos santykis.
