Prancūzų personalizmo istorijos filosofija
-
Vytautas Radžvilas
Publikuota 1985-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.1985.33.6519
PDF

Reikšminiai žodžiai

Krikščionybės filosofija
istorijos filosofija
personalizmas
istorija
asmenybė

Kaip cituoti

Radžvilas V. (1985). Prancūzų personalizmo istorijos filosofija. Problemos, 33, 69-81. https://doi.org/10.15388/Problemos.1985.33.6519

Santrauka

Straipsnyje, remiantis prancūzų personalizmo atstovų veikalais, nagrinėjamas tradicinės krikščioniškosios istoriosofijos ir šiuolaikinės buržuazinės istorijos filosofijos ryšys. Ginamas teiginys, kad ilgus amžius vyravusi krikščioniškoji istoriosofija XIX a. viduryje galutinai išsisėmė, nes ji nesugebėjo patenkinti tuometinės Europos kultūrinių ir filosofinių poreikių. Tuo laikotarpiu susiformavusioms įvairioms šiuolaikinės istorijos filosofijos kryptimis būdingos ryškios subjektyvistinės ir reliatyvistinės tendencijos istoriniame pažinime. Prancūzų personalizmo istorijos filosofija, remdamasi kritinės istorijos filosofijos principais ir teiginiais, nesėkmingai bandė suderinti metafizinį ir istorinį filosofavimo būdus. Prancūzų personalizmo atstovai mėgino sukurti asmenybės teoriją, kurioje būtų lygiai atsižvelgta į asmenybės absoliutų ontologinį reikšmingumą ir jį savaip neigiantį istoriškai sąlygotą konkrečios asmenybės egzistencijos, jos situacijos faktiškumą.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.