Straipsnyje pristatomi ir aptariami amerikiečių filosofo Johno Rawlso socialinio teisingumo teorijos svarbiausi elementai. Ši teorija apibūdinama kaip distributyvinė, kurioje formuluojamas teisių ir pareigų bei visuomeninių gėrybių (materialinių vertybių, įvairių socialinių privilegijų ir kt.) teisingo paskirstymo kriterijus. J. Rawlso tikslas – pagrįsti universalius normatyvinius principus, kurie atlieka bet kokios socialinės struktūros moralumo kriterijaus vaidmenį. Teigiama, kad doroviniai principai yra pagrįsti, jei jie yra racionalių ir laisvų žmonių hipotetinio pasirinkimo, vykstančio dorovingomis sąlygomis, rezultatas. J. Rawlso pradinė pozicija – tai savotiška I. Kanto išskirtų moralumo požymių (autonomiškumo ir visuotinumo) procedūrinė rekonstrukcija. Daroma išvada, kad J. Rawlso koncepcijoje dorovinis pasirinkimas pradinėje pozicijoje yra sąlygotas tam tikrų vertybinių prielaidų.
