Santrauka
Straipsnyje apibūdinami dekoratyvinės taikomosios ir vaizduojamosios dailės ypatybės ir skirtumai. Vaizduojamojoje dailėje tai, kas pavaizduota, neišvengiamai susiję su kūrinio reikšmingumu ir vertingumu, nes pats vaizduojamasis motyvas yra informatyvus, prasmingas, svarbus kūrinio struktūros komponentas. Tradicinėje dekoratyvinėje taikomojoje dailėje kūrinio vaizduojamasis motyvas nėra itin svarbus. Jo kūrinio dekoratyvinio išraiškingumo galimybes visada sąlygoja medžiaga, arba tam tikras jos specifinių savybių demonstravimas. Geriausi taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai rodo, kad silpnų ir stiprių, originalių ir kompiliatoriškų kūrinių santykis yra toks pat, kaip ir visoje likusioje taikomojoje dekoratyvinėje dailėje. Gerų rezultatų pasiekiama tada, kai dekoratyvinės dailės kūrinys, nors ir priartėdamas prie vaizduojamosios dailės sferos, išlieka savo žanro kūriniu. Aptariama naujoji dekoratyvinės dailės žanrinė atmaina – parodinė dekoratyvinė dailė. Ji yra sintetinis menas, jos meno kalbos išplėtimas reiškiasi vaizduojamosios dailės kalbos elementų perėmimu, suteikia naujos kokybės estetinį išgyvenimą. Aptariami parodinės dekoratyvinės dailės vertinimo kriterijai.
