Straipsnyje pateikiamos muzikos kūrinių tyrinėjimo problemos, analizuojamos sudedamosios muzikos kūrinio dalys. Muzikos kūrinys traktuojamas kaip žmonių bendravimo priemonė, nes pati muzika – tai kalba, tam tikra ženklų sistema. Muzikos kūrinys – tai pranešimas apie kokius nors objektus, mintis, jausmus, emocijas ar faktus. Muzika – tai kalba, kurios komunikacinių ženklų reikšmės yra objektyvios, t. y. jos nėra sąlygotos tokių susitarimų kaip šnekamosios kalbos žodžių reikšmės, bet yra objektyviai sąlygotos muzikos kūrinių vidinės sandaros, o pastaroji sąlygota specifinės muzikos suvokimo ir kūrybos logikos. Muzika sudaroma iš objektyvių žmogaus prigimties komunikacinių ženklų. Semantiniu požiūriu muzika yra žmonių specialus būdas perduoti vieni kitiems savitas žinias apie jų pojūčius, išgyvenimus, emocijas, jausmus. Pragmatiniu požiūriu muzika yra menas išreikšti dvasinį žmogaus ir visuomenės gyvenimą, padedantis turtinti jo vidinį pasaulį naujais estetiniais išgyvenimais ir įsigilinti į savo dvasinį pasaulį.
