Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama Tomo Akviniečio moralės filosofija dažnai vadinama prigimtinio įstatymo etika. Ją galima apibūdinti kaip krikščioniškosios pasaulėžiūros, aristotelizmo ir neoplatonizmo elementų sintezę. Įstatymą Tomas Akvinietis skirsto į amžinąjį, dieviškąjį, prigimtinį ir žmogiškąjį. Yra dar ir penktoji rūšis – tai geidulingumo, arba nuodėmės, įstatymas. Etikai svarbiausias prigimtinis įstatymas, kurį Akvinietis pirmiausia apibrėžia kaip amžinojo įstatymo dalyvavimą protingame kūrinyje. Kalbėdamas apie prigimtinį įstatymą, Tomas suformuluoja pagrindinius žmogaus elgesio principus. Svarbiausias iš jų yra nuostata, liepianti žmogui siekti gėrio ir vengti blogio. Ją žmogus atranda savo prigimtiniame prote. Ji yra pirmasis Tomo Akviniečio etikos principas, iš kurio kyla kiti nurodymai, susiję su prigimtiniais žmogaus polinkiais.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
