Informacijos visuomenės studijų pastoliai: naujųjų vynmaišių beieškant

Santrauka

Straipsnis skiriamas informacijos visuomenės buvimo prielaidos, arba tezės, iš esmės pagrindžiančios informacijos visuomenės studijų reikmę ir metodologinį pobūdį, kritinei aptarčiai. Čia tvirtinama, kad nors nė viena bent kiek ryškiau pastebima akademiniame diskurse koncepcija, besiremianti šia egzistencine prielaida, pastarosios neįrodo, informacijos visuomenės studijos įmanomos be jokios - tiek „griežto“, tiek „švelnaus“ pavidalo - informacijos visuomenės egzistavimo prielaidos teisingumo įrodymo. Šią nesėkmę lemia ne tik ir ne tiek pasirinktų kriterijų neaiškumas ir daugiaprasmiškumas, kiek esminiai juose suponuojamos informacijos visuomenės sampratos trūkumai, t. y. tokių sociometriniais kriterijais padiktuotų sampratų vienpusiškumas. Adekvatus informacijos visuomenės kriterijus apskritai negali būti sociometrinis - jis tegali būti tik kokybínis, o vienintelė jam derantí formuluotė - kontrafaktinė: įrodinėjant, kad telematika, įgijusi conditio sine qua non statusą ir staiga paliovusi tinkamai funkcionuoti, neišvengiamai sukeltų radikalią esamos bendrabūvio sanklodos griūtį. Todėl - dėl ex definitio kontroversinės tokios formuluotės prigimties - informacijos visuomenės studijų epicentre dar ilgai puikuosis klausimas apie informacijos visuomenės egzistavimo sąlygas, galimybes ir perspektyvą.