Etikos pagrindimo problema postmoderniojoje kultūroje
-
Jūratė Micevičiūtė
Publikuota 2002-09-29
https://doi.org/10.15388/Problemos.2002.61.6734
PDF

Reikšminiai žodžiai

etikos pagrindimas
diskursyvioji etika
J. Habermas
A. Cortina
postmodernioji kultūra

Kaip cituoti

Micevičiūtė, J. (2002) “Etikos pagrindimo problema postmoderniojoje kultūroje”, Problemos, 61, pp. 18–32. doi:10.15388/Problemos.2002.61.6734.

Santrauka

Straipsnyje analizuojama etikos pagrindimo problema postmoderniojoje kultūroje, kuri atsisako etiką galinčių pagrįsti metapasakojimų, nusivilia istorija, kuri galėtų pateikti etinių sprendimų kriterijų, ir leidžia įsiviešpatauti objektui, taip užkirsdama kelią bet kokiems etiniams teiginiams apie realybę (čia nesvarstomas platesnis postmodernumo sampratos taikymo klausimas). Tačiau antrosios XX amžiaus pusės socialiniai, moksliniai ir ekologiniai iššūkiai privertė atnaujinti etinę diskusiją. Atmetus tradicinius etikos pagrindimus įstatymu ar prigimtine teise (protu), beliko vadovautis naudos principu. Etikos diskusiją atnaujinę autoriai kaip tik ir rėmėsi utilitarizmo filosofija, tačiau stengėsi peržengti jai būdingus ribotumus, ypač jos kriterijaus egoistiškumą, kuris didino ir šiaip grėsmingą visuomenės solipsizmą. Vienas iš tokių projektų buvo J. Habermaso diskursyvioji etika, pasinaudojusi tokiais praėjusio amžiaus mąstymo laimėjimais kaip pagarba asmens orumui ir laisvei bei dialogo filosofija, kuri remiasi ne individualistine, bet solidarumo antropologija. Ispanė A. Cortina papildė šią teoriją svarstymu apie praktinį jos pritaikomumą – minimumų etikų samprata. Pliuralistinėje visuomenėje jos vaidina maksimumų etikų derinimo ir įstatymų pagrindimo vaidmenį. Nors diskursyvioji etika turi trūkumų, tačiau ji yra puiki erdvė tęsti etinį diskursą postmoderniojoje kultūroje.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.