Santrauka
Straipsnyje nagrinėjama spontaniškos sinergetinės bei į tikslą nukreiptos visuomenės savitvarkos papildymo aksiologiniais veiksniais problema: žmonių apsisprendimas, savo ateities konstravimas, veikimas atsižvelgiant į tai, kas turi tapti pasaulio evoliucijos būdu. Straipsnyje tvirtinama, jog padėti iškelti visuomenę į naują socialinės organizacijos lygį gali vertybės, kaip tikslo ir priemonių vienybė; reikiamus komponentus naujam lygiui atrenka vertybių hierarchijos elementai; stabilumas yra pagrindinis kriterijus, reguliuojantis socialinės savitvarkos procesą.
