Mirtis ir gyvybės nutraukimo problemos modernioje visuomenėje

Santrauka

Straipsnyje, inspiruotame viešų diskusijų apie eutanazijos atvejį Lietuvoje, aptariami mirties fenomeno svarbiausi kultūrologiniai bei filosofiniai aspektai ir jų šiuolaikiniai pokyčiai, mirties sampratos tradicinėje ir modernioje visuomenėje (remiantis P. Arieso ir Z. Baumano veikalais), išsakoma nuomonė apie eutanaziją. Moderniame pasaulyje mirtis tampa iššūkiu, paneigiančiu viską, ką propaguoja mokslo ir proto pasaulis. Šiuolaikinė mirties vieta yra ligoninė. Derama mirtis yra tokia, kuri priimtina gyviesiems ir jų toleruojama. Aptariamos mirštančiojo laikysenos – siekis pasidalinti emocijomis ir atsisakymas bendrauti. Ligonio pasyvumas smerkiamas kaip deontologinė klaida ir kaip mažinantis ligonio rezistencinę galią: kova už gyvybę laikoma vienu esmingiausių šiuolaikinės medicinos ideologijos postulatų. Teigiama, kad viena esmingiausių mirties fenomeno permainų yra tai, kad iš mirštančiojo atimamos teisės. Siekiama pagrįsti eutanazijos reikalingumą: neleisdami žmogui apsispręsti, ar jis nori tęsti savo egzistenciją, mes atimame iš jo orumą bei jo paties mirtį. Eutanazija nėra vienintelis, bet ryškiausias žmogaus gyvenimo pabaigos sprendimų pavyzdys.