Wittgensteino estetikos samprata

Santrauka

Straipsnyje analizuojama L. Wittgensteino estetikos samprata ankstyvuoju ir vėlyvuoju jo kūrybos laikotarpiu. Parodoma, kad estetikos sampratai L. Wittgensteino kalbos koncepcija reikšminga tuo, kad tiek ankstyvuoju, tiek vėlyvuoju periodu jai yra pajungiamos visos, taip pat ir estetinės, problemos. Ankstyvajam L. Wittgensteinui etika, estetika, kaip ir mistika, yra tai, ko prasminga kalba išreikšti neįmanoma, todėl apie tai reikia tylėti. Etika ir estetika atsiduria už kalbos, o etinis ir estetinis subjekto santykis išveda už pasaulio ribų. Estetinės problemos vėlyvojoje L. Wittgensteino filosofijoje turi ne mistikos, o kalbinių žaidimų statusą. Estetiką filosofas atriboja nuo mokslo: estetinio išgyvenimo patyrimo neįmanoma nei išmokyti, nei išmokti. Aptariama kalbos žaidimų ir gyvenimo formos samprata bei žodžio prasmės apibrėžtis L. Wittgensteino „Filosofiniuose tyrinėjimuose“. Estetinis išgyvenimas visada lieka estetinio kalbos žaidimo neverbaliniame kontekste. Estetinių išgyvenimų atveju būtent mimika, kinestetiniai pojūčiai yra adekvatesnė tokio išgyvenimo išraiška. Reikšmingi estetikos elementai yra estetinės reakcijos – pasitenkinimas ar nepasitenkinimas, komfortas ar diskomfortas.