Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas apriorinis dorovės pagrindimas M. Schelerio fenomenologinėje etikoje. Vertybių problema šioje etikoje iš esmės yra vertinimo sugebėjimo problema. Aktai, kuriuose pasirodo vertybė kaip duotybė, vadinami intencionaliniu jutimu, griežtai skiriamu nuo psichologijos jausmų sąvokos. M. Schelerio teigimu, jausmai sudaro tam tikrus prasmingus išgyvenimus, todėl vertybių jutimas galiausiai yra kognityvus. Aptariamas jausmų apriorinės struktūros pagrindimas. M. Schelerio aprioriškumo samprata pagrįsta fenomenologine redukcija, aprioriniais laikomi visi teiginiai ir reikšmės, kurie įgyjami betarpiškos įžvalgos turinyje. Visas pasaulio pažinimas galimas tik aktyviai, t. y. emocionaliai jame dalyvaujant. Emocionaliosios intuicijos akte subjektas tik pasyviai prisitaiko prie jau gatavų esmių suvokimo. Aukščiausia žmogaus dvasios potencija – meilė – nesukuria vertybių, tik padeda jas geriau aptikti ir stebėti. Vertybės pažįstamos jutime, preferencijoje, meilėje bei neapykantoje, atskleidžiančiose skirtingus vertybių bei jų ryšių aspektus. Preferencijoje pateikiama vertybių hierarchinė struktūra.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
