Santrauka
Perspausdinamas A. Maceinos straipsnis, pirmą kartą publikuotas išeivijos žurnale „Aidai“ 1978–1979 metais filosofo jubiliejaus proga. Aptariamas filosofijos statusas, paties autoriaus kūrybinio gyvenimo kelias, jo santykis su teologija ir religija, dėstoma A. Maceinos filosofijos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad teologinis ir filosofinis mąstymas rutuliojasi skirtingomis kryptimis: teologija prasideda atsakymu, o filosofija – klausimu. Aptariama Dievo kenozės idėja: Dievas būtybės plotmėje veikia jos būdu. Kenozė yra vienintelė ir tikroviška Dievo būsena bei veiksena. Autorius savo mąstymo pagrindiniu uždaviniu laiko ne rasti Dievą savyje ir apie jį kaip tokį kalbėti, bet rasti žmogaus santykį su Dievu ir juo remtis. Aptariamos autoriaus filosofijos studijos. Kritikuojama filosofinio metodo galimybė, pažinimo teorija, įvedama filosofijos kaip mokslo ir filosofijos kaip interpretacijos perskyra. Teigiama, kad filosofija yra būtybės kaip kūrinio interpretacija. Transcendencija neprieinama tol, kol būtybė nesuvokiama kaip kūrinys. Aptariami filosofinės kalbos, žodžio, gimtosios kalbos ir mąstymo, tiesos daugialypumo ir kiti klausimai.