Straipsnyje apžvelgiamas naujovių ir archainių sąmonės elementų santykis. Teigiama, kad naujovės gretinamos su tradicija, kurioje jos įgyja pagrindą bei prasmę. Naujovės – tai tradicijos išsilaikymo ir egzistavimo būdas. Naujovių ir archainių sąmonės elementų problema iškelia du klausimus, į kuriuos bandoma atsakyti: ar kategorijų pora „naujovės–archainiai sąmonės elementai“ nedubliuoja poros „naujovės–tradicija“; ar išsamesnė sąvokos „archainiai sąmonės elementai“ turinio analizė nepriverčia padaryti išvadą, kad tų elementų priešpriešinimas naujovėms yra absurdiškas? Dėl to, kad šiuolaikinėje žodžio „archaiškas“ vartosenoje vyrauja negatyvūs reikšmės atspalviai, juo kartais apibūdinama tokie reiškiniai, kurie negali būti vadinami archaiškais. Taip archainiai sąmonės elementai gretinami su iliuzijomis, socialiniais mitais ir smulkiaburžuaziniais sąmonės elementais, kuriuos reikia įveikti socializmo sąlygomis. Kai įsisąmoninamas socialinių struktūrų vystymosi sudėtingumas bei daugiamatiškumas, išryškėja negalimybė pašalinti iš jo stichiškumo elementus, tada darosi neįmanoma klasikinė sąmonės skaidrumo sau ir racionalios pasaulio sąrangos koncepcija.
