Straipsnyje keliami ir svarstomi filosofijos paskirties, prasmės ir tikslo klausimai. Autorius aiškina, kaip jis, veikiamas fenomenologijos ir hermeneutinio judėjimo, susidarė nuomonę apie filosofiją, svarsto filosofijos santykį su mokslu ir religija, koks metodas geriausiai tinka filosofiniams tyrinėjimams. Filosofijos ieškojimų laukas slypi esinių būtyje. Filosofija turi kritiškai apmąstyti visybės prasmę, prasmės totalumą. Analizuojamos G. Hegelio filosofijos, filosofinės refleksijos, istoriškumo sampratos. Filosofinis matmuo yra neatskiriamas nuo visko, kas žmogaus gyvenime yra ne filosofija. Filosofija turi prasidėti nefilosofinėse patirtyse ir tada pamėginti jas transcenduoti visybės linkme. Filosofijos reikalingumo klausimas svarstomas teigiant, kad filosofija turi būti laikoma esmine žmogaus galia. Aptariamas filosofų specialistų diskusijos statusas. Teigiama, kad filosofinė diskusija yra priemonė besidarbuojantiems filosofijoje susikalbėti, todėl ji turi kažką bendro su kitomis komunikacijos formomis. Samprotaujama apie šiuolaikinį filosofinių pažiūrų pliuralizmą, jis laikomas skirtingų tikrovės patirčių rezultatu.
