Santrauka
Straipsnyje analizuojama I. Kanto praktinės filosofijos ir teisės pagrindo problema. I. Kanto filosofijoje protas, nusakydamas žmogaus elgesio orientyrus, reiškiasi ne kaip teorinis sugebėjimas, o kaip praktinė galia. Praktinės proto galio pripažinimas sutampa su priskyrimu pačiam žmogui galimybės numatyti privalomą elgesį. I. Kantui privalomybės sąlyga, patvirtinanti ir jos žmogišką prigimtį, yra laisvos valios pripažinimas. Jis valios laisvę laikė sąlyga protui vertinti elgesį kaip privalomą ir kartu rinktis jį kaip tikslą. Analizuojamos žmogaus elgesio praktiškumo (vertingumo) sąlygos I. Kanto praktinėje filosofijoje ir objektyvus poelgio vertingumo turinys. Proto tapatinimo su valia galimybė paremta prigimtinės žmonių lygybės idėja. Pagrįsdamas teisės prigimtį, I. Kantas norėjo griežtai atskirti etiką nuo teisės filosofijos. Kita vertus, teisės egzistavime I. Kanto bando įžvelgti bendros praktinės žmogaus esmės pasireiškimą, o tai leistų laikyti teisės filosofiją atskiru praktinės filosofijos atveju. Teisės atribojimo nuo moralės pagrindas yra galimybė įžvelgti poelgyje moralumą ir legalumą.
