Santrauka
Nagrinėjant laisvės problemą įvairiais aspektais aptariami fizinio ir psichinio priežastingumo, determinizmo, laisvės galimybės sąlygų, laisvės jausmo, atsakomybės, kaltės ir kiti klausimai. Teigiama, kad psichinio reiškinio priklausomybė nuo kito kiekio atžvilgiu negali būti tiksliai nustatyta. Psichinis priežastingumas apima aktyvumo momentą ir tuo skiriasi nuo fizinio priežastingumo. Prasmingas teleologinis ryšys apibūdina laisvą ir sąmoningą subjekto apsisprendimą, kiekvieną laisvą valios aktą. Laisvės realumą liudija laisvės ir kaltumo jausmai, subjekto atsakingumas. Atsakingumas yra tam tikras moralinis subjekto nusistatymas, kuriame pasireiškia vidinis subjekto aktyvumas. Kaltumo jausmas kyla iš atsakingumo, iš žmogaus gebėjimo apsispręsti. Formalioji laisvė yra grynai neigiama ir todėl negali būti reguliatyvus gyvenimo principas, ji nesavarankiška, nulemiama to, ką neigia, ji yra tvarkos ir dėsningumo principo neigimas. Laisvė kaip nepriklausomybė vertinga tik tiek, kiek ji kartu yra sugebėjimas ką nors įvykdyti.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
