Vaikų darželiuose ir pradinės mokyklos jaunesnėse klasėse, kur su vaikais vedami mįslių minimo užsiėmimai, vaikai pradeda ir patys jas kurti. Autorė atliko pedagoginį eksperimentą, kurio tikslas nustatyti: 1) kada ir kaip vaikai pradeda kurti mįsles; 2) kokiais ypatumais išsiskiria vaikų žodinės kūrybos mįslės apskritai ir kuo jos skiriasi nuo liaudies kūrybos; 3) kokią pedagoginę vertę duoda ši vaikų kūryba. Kolektyvuose, kuriuose vyko eksperimentas, auklėtojai naudojo daug liaudies mįslių ir skatino vaikus savarankiškai kūrybai. Tuo tarpu kontrolinės klasės vaikai neišreiškė savęs savarankiškoje žodinėje kūryboje. Bet po to, kai buvo baigta skaityti žiemos tematika, kontrolinės klasės vaikams taip pat buvo pasiūlyta patiems sugalvoti mįsles apie žiemą. Abiejų klasių mįslės buvo išanalizuotos ir palygintos su folkloru. Vaikai pradeda kurti mįsles tada, kai pradeda gerai suprasti jų esmę. (Tai vyksta ten, kur šis žanras plačiai naudojamas). Mes galime išskirti tris tarpines vaikų kūrybos mįslių formas: 1. Mįslės formulė apima ir atsakymą. 2. Mįslės formulė vardina atspėjamo daikto požymius ir savybes (aprašo juos). 3. Vaikai supaprastina žinomas liaudies mįsles (pvz., metaforą pakeičia tiesioginiu nurodymu). Mįslės, sukurtos paruošiamųjų grupių vaikų, dažniausiai jau atitinka liaudies mįslių struktūrą ir tradicijas. Jose atsiranda palyginimai, ypač neigiami. Vaikų naudojami neigiami palyginimai padeda jiems suprasti metaforą. Paruošiamųjų grupių vaikų kūryboje jau atsiranda metaforų. II klasės mokinių kūryboje iš esmės neatsiranda nieko naujo, o tik tobulėja vienos ir tos pačios formos. Čia didelė reikšmė tenka gilesniam folkloro tradicijų įsisavinimui (2 ir 3 lentelės). Eksperimentinių klasių vaikų mįslės išsiskiria didesne kūrybos formų įvairove. Jose vaizduojamų objektų savybės ir veiksmai pasižymi didele įvairove. Vaikų kūryboje atsiranda daug metaforų ir palyginimų, jų netgi daugiau, negu liaudies mįslėse. Jau aptinkamos ir estetinės kategorijos, pavyzdžiui, tokios, kaip humoras. Mes išanalizavome eksperimentinių klasių vaikų kūrybos mįslių apie varveklius, sukurtų žiemą, raidą. Žiemos gale visų amžiaus grupių vaikai susidomėję kūrė mįsles ir pasiekė didelio meninio išraiškingumo. Atliktas vaikų žodinės kūrybos tyrimas leidžia padaryti keletą pedagoginių išvadų: 1. Mįslių kūrimą reikia skatinti tiek vaikų darželiuose, tiek I ir II klasėse, nes šis žanras skiriasi nuo kitų savo trumpumu ir lakoniškumu ir todėl nereikalauja daug laiko. 2. Mįslių kūrimas skatina vaikų pastabumą, vaizduotę ir mąstymą. 3. Mįslių kūrimas aktyvina ne tik jų autorius, bet ir visus grupės vaikus, ugdydamas jų kritinį mąstymą. 4. Mįslių kūrimas reikalauja pakankamai sudėtingų ir tobulų žodinės išraiškos formų, kurias vaikai geriau įsisavina, nei kurdami žodinius pasakojimus. 5. Mįslių minimui vaikų darželiuose reikia skirti daugiau laiko. Šiuo metu praktikuojamą daiktų atspėjimą pagal juos charakterizuojančius požymius reikia nors iš dalies pakeisti mįslių minimu. 6. Vaikų darželiuose ir pradinėje mokykloje būtų tikslinga vystyti vaikų mįslių kūrimą net ir neskiriant tam specialaus laiko, tiesiog racionaliau tam panaudojant kitus užsiėmimus.