Straipsnyje kalbama apie vaizdinės informacijos atminties ir saugojimo dėsningumus. Pirmasis eksperimentas skirtas tirti neatidėliotiną 9 linijų piešinių, rodytų 3x3 matricomis po 5 sekundes, atgaminimą ir atpažinimą. Taigi, buvo nustatyta, kad vidutiniškai 3,9 paveiksliuko buvo atgaminta ir 5,8 paveiksliuko buvo atpažinti iš vienos kolekcijos. Objektų atgaminimas priklauso nuo jų padėties matricoje. Dauguma paveiksliukų buvo atgaminta iš kairiojo viršutinio kampo. Einant iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią, atgaminimas darosi prastesnis. Antras eksperimentas buvo atliktas tomis pačiomis sąlygomis, sudėtingi paveiksliukai buvo rodomi ir tiriamas jų neuždelstas ir uždelstas (24 val.) atgaminimas. Paaiškėjo, kad neuždelstas ir uždelstas atgaminimas nėra iš esmės skirtingi ir jų vidurkiai yra atitinkamai 6,3 ir 5,9 objektai. Analizuojant bendrus rezultatus, nustatyta, kad atgaminimo dažnumas priklauso ne nuo padėties erdvėje, bet nuo suvoktos svarbos hierarchijoje. Be atgaminimo analizės, pateikiama ir rekonstrukcijos tipų analizė. Eksperimentų rezultatai pateikia įrodymų apie schemas, kurios susiformavo žmogaus pažinime.