Amžinojo sugrįžimo mitas, arba laukimas sekuliarioje visuomenėje
Sekuliarizacijos profiliai
Lina Vidauskytė
Publikuota 2017-09-08
https://doi.org/10.15388/Relig.2014.14-15.10822
PDF

Reikšminiai žodžiai

laukimas
mitas
amžinasis sugrįžimas
modernybė
antžmogis
Nietzsche
Blanqui
Benjamin
Blumenberg

Kaip cituoti

VidauskytėL. (2017) „Amžinojo sugrįžimo mitas, arba laukimas sekuliarioje visuomenėje“, Religija ir kultūra, 0(14-15), p. 18-29. doi: 10.15388/Relig.2014.14-15.10822.

Santrauka

Straipsnyje laukimo tema sekuliarioje visuomenėje nagrinėjama remiantis Walterio Benjamino išskirta santykio su laiku tipologine figūra, kurią jis įvardija kaip „laukiantįjį“. Šios figūros prototipas yra XIX amžiaus prancūzų socialistas ir revoliucionierius Louis Auguste’as Blanqui, savo kosmologiniame traktate iškėlęs „amžinojo sugrįžimo idėją“, kurią keleriais metais vėliau iškėlė ir Friedrichas Nietzsche. „Amžinąjį sugrįžimą“ Benjaminas traktuoja kaip modernų mitą. Moderni mitinė sąmonė straipsnyje nagrinėjama pasitelkiant Hanso Blumenbergo mito sampratą, pagal kurią mitas yra ne pažinimo forma, o būdas įveikti „tikrovės absoliutizmą“. Straipsnyje bandoma parodyti, kad Benjamino „laukiantįjį“ galima traktuoti kaip Nietzsche’s „antžmogį“ – modernaus pasaulio nihilistinę figūrą, koreliatyvią „amžinojo sugrįžimo“ pavidalą turinčiai tikrovei.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.