Milijonus metų žmonės negalvojo, ką, kiek ir kada valgyti. Žmonių maitinimąsi lėmė religinės, klimatinės ir gamtinės sąlygos. Tik maždaug prieš 1,5–2 tūkstančius metų senovės gydytojai ir filosofai pradėjo nagrinėti mitybos ir sveikatos ryšį. Senovės graikų filosofo Sokrato mintis apie mitybos nuosaikumą, išreikšta posakiu „Valgome tam, kad gyventume, bet negyvename tam, kad valgytume“ iki šiol neprarado aktualumo. Šiandien neabejojama, kad mityba – sveikatos pagrindas. Ji lemia fizinę ir protinę žmogaus raidą, sveikatą bei ilgaamžystę, tačiau daugelis gyventojų maitinasi nesveikai. Vartojama per daug riebalų, ypač gyvūninių, per mažai daržovių, vaisių ir grūdinių produktų. Daugelio mityba palanki lėtinėms ligoms plisti, todėl būtina ją keisti. Čia svarbus vaidmuo tenka funkcionaliajam maistui – maistui, kuris gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, daryti poveikį organizmo fiziologinėms funkcijoms.