Bendrosios praktikos slaugos studentų pasirengimas teikti pirmąją medicinos pagalbą
Pirmoji pagalba yra neatidėliotinas veiksnys ūmios būklės arba traumos atveju. Kuo anksčiau nustatoma grėsmė gyvybei ir suteikiama skubi pagalba, tuo didesnė tikimybė sumažinti mirštamumą.
Tyrimo tikslas – atskleisti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų pasirengimą teikti pirmąją medicinos pagalbą.
Tyrimo metodai. Atlikta literatūros analizė. Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas.
Rezultatai. Tyrimu atskleista, kad bendrosios praktikos slaugos studentams trūksta teorinių ir praktinių žinių atlikti pradinius kūdikių ir vaikų gaivinimo veiksmus bei masyvaus kraujavimo stabdymą įvykus traumai. Nustatyta, kad mokymo procese pradinio gaivinimo veiksmų, skirtų suaugusiesiems, buvo praktikuota pakankamai, tačiau dauguma studentų nepasitiki savo žiniomis apie automatinio išorinio defibriliatoriaus naudojimą, nors prireikus įgytus praktinius gebėjimus bandytų panaudoti. Galima teigti, kad dauguma studentų savo žinias įvertina vidutiniškai. Siekiant gero įsivertinimo, trūksta praktinių žinių ir suformuotų įgūdžių.
Išvados. Tyrimo duomenimis bendrosios praktikos slaugytojams per praktinius užsiėmimus labiausiai susiformavo suaugusiųjų pradinio gaivinimo įgūdžiai ir veiksmai užspringimo atveju. Tačiau studentai teigia, kad jiems mažiausiai susiformavo įgūdžių pagalbos teikimo traumų ir ūmių būklių atvejais. Informantų teigimu, mokymosi procese jiems pritrūko teorinių ir praktinių žinių kūdikio ir vaiko pradinio gaivinimo bei kraujavimo stabdymo atvejais. Bendrosios praktikos slaugos studentus teikti pirmąją pagalbą labiausiai motyvuoja profesinė paskata ir vidiniai veiksniai. Teikdami pirmąją medicinos pagalbą, studentai jaučia baimę ir ryžto stoką. Savo žinias po pirmosios medicinos pagalbos studijų dalyko mokymo proceso bendrosios praktikos slaugytojai įsivertina vidutiniškai.