Patiriamas stresas koronaviruso COVID-19 pandemijos metu: greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu
Slauga. Mokslas ir praktika viršelis 2021 T. 2. Nr. 7 (295)
Savišvieta
Monika Globytė
Kauno kolegija
Virginija Gutienė
Kauno kolegija
Aušra Freimanienė
Kauno kolegija
Publikuota 2021-07-21
PDF

Reikšminiai žodžiai

stresas
COVID-19
pandemija
greitosios pagalbos personalas

Kaip cituoti

Globytė M., Gutienė V. ir Freimanienė A. (2021) „Patiriamas stresas koronaviruso COVID-19 pandemijos metu: greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu“, Slauga. Mokslas ir praktika, 2(7 (295), p. 15-23. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/slauga/article/view/24467 (žiūrėta: 6liepos2022).

Santrauka

Greitosios medicinos pagalbos stotis – tai sveikatos priežiūros sistemos sektorius, kur streso pasireiškimas yra tolygiai didėjantis ir tampa neišvengiama kasdieninio darbo dalimi. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams yra kur kas didesnės galimybės patirti stresą COVID-19 pandemijos metu.

Tyrimo tikslas – įvertinti patiriamą stresą koronaviruso COVID-19 pandemijos metu greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūriu.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, aprašomoji statistinė analizė.

Rezultatai. Įvertinus patiriamą stresą koronaviruso COVID-19 pandemijos metu nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai darbe didesnį stresą dažniausiai patyrė dėl nesaugios darbo aplinkos iškvietimuose, ilgalaikio buvimo su asmens apsaugos priemonėmis, pasikeitusios darbo specifikos, darbo organizacinių aspektų. Streso lygį padidino baimė užkrėsti virusu šeimą, draugus bei užsikrėsti pačiam, padidėjęs pacientų skaičius ir būsima fizinė izoliacija po kontakto su koronavirusu sergančiu (galimai užsikrėtusiu) pacientu.

Išvados. Apžvelgus mokslinę literatūrą ir išanalizavus skirtingų autorių pateikiamus streso apibrėžimus, stresą galėtume apibūdinti taip: stresas yra organizmo atsakas į įvairius nemalonius emocinius patyrimus – tai kūno reakcija į pokyčius, kuriems reikia atsako, reguliavimo ir (arba) fizinio, psichologinio ir (ar) emocinio prisitaikymo. Remiantis atliktu tyrimu, nustatyta, kad kuo darbuotojų darbo stažas didesnis, tuo labiau jie bijo užsikrėsti koronavirusu. Atsirado padidėjusi emocinė įtampa, nuotaikos svyravimai, sutrikusi dėmesio koncentracija. Patiriamas stresas darbe paveikė darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, sumažėjo motyvacija dirbti, suprastėjo darbo kokybė.

PDF

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai