Lietuvos konkurencingumo didinimas skatinant verslumą: ekspertinio vertinimo rezultatai
Tyrimo aktualumas. Šalies konkurencingumo klausimai, susiję su globalizacijos poveikį patiriančiais ir dėl to itin sparčiai kintančiais ekonominės, politinės, teisinės bei socialinės aplinkos elementais, yra nuolatos aktualūs, reikšmingi, atkreipiantys tiek konkurencingumo teorijas kuriančių ar praplečiančių mokslininkų, tiek ekonomikos augimo politikas formuojančių praktikų dėmesį. Esamojo laikotarpio konkurencingumo iššūkiai glaudžiai siejami su sudėtinga šalies demografine padėtimi, emigracijos procesų sąlygotomis problemomis, Rusijos ir Ukrainos konfliktu, leidusiu suvokti atskirų Lietuvos verslo sektorių (tarp dažniausiai įvardijamų – pieno, mėsos, atvykstamojo turizmo, transporto) spragas. Tikėtina, kad verslo problemų kyla dėl menkų gebėjimų rasti naujų rinkų ir konkuruoti juose savo produkcija ar paslaugomis. Taigi itin svarbus tampa verslumas.
Mokslinė tyrimo problema formuluojama klausimu, kaip padidinti Lietuvos konkurencingumą, pasitelkiant verslumą, inovatyvaus verslo kūrimą ir vystymą?
Mokslinės problemos ištyrimo lygis ir tyrimo naujumas. Pažymėtina, jog verslumas, kaip šalies konkurencingumo pagrindas, teoriškai nagrinėtas menkai, nepaisant fakto, jog per savo istoriją verslumas buvo tirtas daugybės mokslininkų, priklausančių įvairioms mokslo sritims:
Tačiau verslumas ir inovacijos, laikomos verslininko veiklos rezultatu, gali veikti daugelį svarbių ekonominių indeksų ir socialinių procesų (vartotojų išprusimą, žmogiškojo kapitalo vystymąsi, visuomenės progresą ir kt.). Tad verslumas gali būti analizuojamas kaip nacionalinio konkurencingumo veiksnys. Vertinant šiuo požiūriu, reikia pastebėti, kad stinga darbų, galinčių pasiūlyti išsamią verslumo poveikio šalies konkurencingumui globalioje erdvėje analizę.
Tyrimo objektas yra verslumas kaip konkurencingumo veiksnys.
Tyrimo tikslas yra teoriškai argumentuoti identifikuotą ir koncepciniame modelyje išryškintą teigiamą verslumo įtaką Lietuvos konkurencingumo didinimui ir pagrįsti tolesnio kiekybinio tyrimo reikšmę.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė, lyginamoji analizė ir sintezė; loginė dedukcija ir indukcija; ekspertinis vertinimas (pusiau struktūruoto interviu metodas); turinio analizė.
Pagrindinės darbo išvados. Verslumas suvokiamas kaip daugiadisciplininis objektas, aktualus vadybos, ekonomikos, psichologijos, sociologijos, antropologijos ir kitų mokslo šakų tyrinėtojams. Jis gali būti nusakomas kaip įvairiais aspektais analizuotinas reiškinys, turintis nepaneigiamą reikšmę socialinių procesų vystymuisi ir visuomenės pažangai. Dėl tyrimo aspektų gausos verslumą gana sunku vienareikšmiškai apibūdinti, todėl dažniausiai mokslininkai, pateikdami definicijas, išryškina tuo metu jų atliekamai analizei svarbius verslumo aspektus. Dažniausiai verslumo definicijos išskiria tokias dimensijas: esmines verslininkų savybes, bruožus; verslių organizacijų požymius; verslumo raiškos rezultatus. Manytina, jog, norint sukurti išsamiausią verslumo apibrėžtį, reikėtų stengtis aprėpti visas šias dimensijas, tačiau tokiu būdu būtų prarastas definicijoms būtinas konkretumas, lakoniškumas, aiškumas. Todėl, atsižvelgiant į šio darbo tikslą, verslumas apibūdinamas kaip verslo, besiremiančio įžvalgia, veiklia verslininko (angl. entrepreneur) asmenybe, kūrimas ir (ar) vystymas, taip realizuojant ir komercializuojant turimas inovatyvias verslo idėjas, sąlygojančias pokyčius ekonominėje, kultūrinėje, politinėje, teisinėje, socialinėje aplinkoje, mikrolygmeniu stiprinančias konkuravimo galimybes rinkoje, o makrolygmeniu – didinančias nacionalinio konkurencingumo pozicijas.
Verslumo poveikį konkurencingumui atspindinčių tyrimų mokslinėje literatūroje itin stinga. Nors dažnai inovacijos yra pateikiamos kaip pagrindinė konkurencingumo siekimo ir išlaikymo priemonė, o verslumas daugelio mokslininkų yra pripažįstamas kaip inovacijų kūrimo variklis, vis dėlto bendrų sąsajų tarp nacionalinio verslumo ir konkurencingumo nesiekiama plačiau pagrįsti. Mokslininkai neretai apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais, leidžiančiais suvokti, jog verslumo, kaip konkurencingumo formavimo pagrindo, prielaida egzistuoja ir gali būti patvirtinama. Kita vertus, mokslinių tyrimų analizuojamoje srityje stokojama dėl pavienių mokslininkų įvardijamos objektyvios priežasties – rasti ryšį tarp verslumo ir konkurencingumo yra pakankamai sudėtinga užduotis, kurios rezultatus dažnai lemia tyrimo metodų pasirinkimas, bendras šalies kontekstas (šalies vystymosi stadija, verslininkiškos veiklos lygis, verslininkiškos veiklos prigimtis ir kt.). Šiame straipsnyje pateiktas modelis akcentuoja išorinių ir vidinių veiksnių įtaką nacionalinėms verslumo sąlygoms, veikiančioms šalies konkurencingumą. Tinkamos verslumo sąlygos sukuria aukštesnius verslumo rezultatus (socialinio kapitalo efektyvumo ir kvalifikacijos padidėjimas, aukštas produktyvumas, kaštų mažėjimas, BVP didėjimas, darbo vietų sukūrimas) ir taip sąlygoja šalies konkurencingumo augimą.
Pusiau struktūruotas ekspertų interviu, kuris buvo vykdomas kaip žvalgomasis tyrimas, rodo, jog respondentai pritaria nuostatai, kad verslumas gali veikti nacionalinį konkurencingumą. Beveik visi respondentai pastebi verslumo poveikį ekonomikos augimui (BVP), kaštų mažinimui, produktyvumo, socialinės gerovės, socialinio kapitalo kokybės ir inovacijų augimui (beveik visi respondentai pabrėžia teigiamą verslumo įtaką kiekvienai iš šių dimensijų). Prieštaringai vertinama verslumo įtaka nedarbui. Respondentai negali vienareikšmiškai pritarti verslo daromai pozityviai įtakai, kadangi neigiama įtaka taip pat akivaizdi. Todėl reikalingas tolesnis tyrimas, įvertinantis statistinį ryšį tarp verslumo ir nedarbo, tarp verslumo ir nacionalinio konkurencingumo.